Plungės rajono savivaldybės Žlibinų kultūros centro liaudiškų šokių senjorų grupė „SAUSDRAVIELIS”, vadovaujamas choreografės LORETOS VAITKUTĖS, Respublikiniame – nacionaliniame konkurse „PORA UŽ POROS” vykusiame spalio 30 d., Radviliškyje, pasirodė labai šauniai – užėmė PIRMĄ VIETĄ bei gavo I LAIPSNIO DIPLOMĄ, o SAUDRAVIELIO vadovė Loreta Vaitkutė buvo pripažinta viena iš trijų geriausių choreografių ir už šokį „VINGRIOJI” nominuota nacionalinio kultūros centro premija, už tai Loretai Vaitkutei ir PADĖKA nuo Lietuvos Nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos.
Konkursas „PORA UŽ POROS” organizuojamas Lietuvos Nacionalinio kultūros centro kas ketveri metai ir jo komisijos nariai patys kompetetingiausi choreografijos ekspertai, tai:
ŽIVILĖ ADOMAITIENĖ – Klaipėdos apskrities choreografijos ekspertė-konsultantė, respublikinių, tautinių šokių konkursų, atrankų į respublikines šventes komisijos narė. Veda seminarus, skaito pranešimus respublikinėse, tarptautinėse mokslinėse-metodinėse konferencijose. Kuruoja vaikų ir jaunimo choreografijos kolektyvus ir įgyvendina lietuvių sceninio šokio plėtotę skatinančias priemones. Inicijuoja, organizuoja, bei talkina rengiant regionines ir respublikines vaikų šokių grupių, studijų ir ansamblių apžiūras, festivalius. Dalyvauja Lietuvos dainų švenčių Šokių dienos programų kūrimo ir įgyvendinimo procese. Įgyvendina ilgalaikes choreografijos programas ir organizuoja prioritetinį renginį Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies šokių konkursinį festivalį „Aguonėlė“, dalyvauja vertinimo komisijų darbe. Koordinuoja choreografijos žanro tarybos, ekspertų, konsultantų veiklą. Nuo 2016 m. persikėlė gyventi į Vilnių ir vadovauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyriui. Į naująsias pareigas įeina daugelis dalykų, visų pirma – Respublikinių dainų ir šokių švenčių organizavimas, meno mėgėjų kolektyvų skatinimas, „Aukso paukštės“ apdovanojimų skyrimas ir kolektyvų atranka, kategorijų meno vadovams teikimas ir pan.
Atviros Lietuvos Fondo skelbtame konkurse „Mokytojo iniciatyva“ jos pateiktas projektas „Švietimas Lietuvos ateičiai“ laimėjo šio fondo premiją (1995 m.). Parengė ugdymo programą „Kūno kultūra mokykloje“, kuri LR Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuota ir naudojama šalies švietimo įstaigose (1996 m
Apdovanota Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos padėkos raštais. Kretingos rajono Kultūros ir meno premijos laureatė.
2018 m. Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus pateiktas siūlymas suteikti Živilei Adomaitienei Kretingos rajono Garbės piliečio vardą, komisija tam pritarė ir palaikė. Živilei Adomaitienei suteiktas Kretingos Garbės piliečio vardas už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenės kultūrai ir švietimui, Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje ir užsienyje.
DONATAS ŠINIAUSKAS IR RIMUTĖ ZALECKAITĖ – puikūs choreografai, Vilniaus VGTU Tautinių šokių ansamblio „Vingis“ vadovai.
GRAŽINA KASPARAVIČIŪTĖ – choreografijos specialistė, kuruoja suaugusiųjų liaudies sceninio šokio choreografijos kolektyvus. Dalyvauja Lietuvos dainų švenčių Šokių dienos, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ programų kūrimo ir įgyvendinimo procese. Įgyvendina ilgalaikes choreografijos programas ir suaugusiųjų šokių ansamblių ir grupių prioritetinius renginius: „Kadagys“, „Pora už poros“, „Iš aplinkui“, dalyvauja vertinimo komisijų darbe. Rengia naujų lietuvių sceninių šokių leidinius, vaizdo, garso ir elektronines publikacijas šokių vadovams. Organizuoja praktinius šokių vadovų seminarus, kasmetinius choreografų kvalifikacijos tobulinimo kursus, naujų sceninių šokių įsigijimo ir premijavimo konkursus, šokių muzikos įrašų gamybą.
SNIEGUOLĖ EINIKYTĖ – baletmeisterė, choreografė pirmojo enciklopedinio žinyno „Lietuviškojo tautinio šokio choreografai“ sudarytoja ir idėjos autorė. Beveik 800 puslapių leidinyje surinktos biografinės žinios apie Lietuvos, JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos ir kitų užsienio šalių žymiausius lietuvių choreografus, šokių kolektyvų vadovus.
Va taip, matome, kad ir mažame kaimelyje gyvenantys ir dirbantys žmonės, kurie savo meile darbui ir atsidavimu kūrybai garsina ne tik savo gyvenamąją vietą, Žlibinų kaimą, bet ir visą Plungės kraštą.