Nuogne diekavuojem žlėbėnėške filoluoge Gaubyte Margarita ož neikainoujama paskaita aplink žemaitiu kalbuos i rašta istuorijė, ož praktinius pamuokimus kap rek taisiklinga rašitė žemaitiška, ož vėsas atsivežtas žemaitiškas knigas, katras skaitiem i patis iš jouka mėriem žemėn. Gaila, ka tik mona abodu tilipuonu aparata yr pasenė i nen papaišitė brukšnieliu vėrš raidieliu, – čia jau must paskutėnis buvo išgairynts mona kontrybės lašus, i nusprėndiau iš atenontės zapluotas pėrktė nauji aparata, ka vėsas Margaritas pamuokas galietiau jums paruoditė praktiška, i rašitė žemaitiška tep kap tor būtė, so vėsas žėnklas.
No vo po tuos poikiuos paskaituos, kap liob senas geras čiesas, sosiedė aplink stala pasivaišėnuom vėsi sava suneštas iedalas i pri arbatas poudelė da Margarita paskaitė i iš gerbiama Pabriežas Jūzapa kningas žemaitiškus puosakius, – no vakali, skane žvėigiem vėsi ligi ašarū.
