Lėipas 20 dėina bova baise linksma, Šatrėjės Raganas dvarvietie, esontiuo Plungės r., Ketorakiū k., atpruovijuom priš 100 metu išdalyntas puonū žemės paprastyms kaima žmogelems, katrėj ne tik tas žemės ar i pjaun, bet i baise myl.
Vo ton mėslė ka rek ton pruoga būtėna pamėnavuotė sumėslėje ketorakietė Dargvilienė Janina, pasikvėitusi seniūnaitė Lina Petreikienė vėskon aptarė i pradiejė imtėis vėsus kaima žmuonis i sava gėmėnaitius ragyntė prisidietė, kas kou gal. No i žėnuot – anėi gal vėskon – atvėlka tujau kabelius, ka alektra būtom, pastatė namieli i katron i vėsi karale piesti en, prikepė nomėnės dounelės, prilėijė sūriu, priskabė ougieliu, sosoka kastėni i išvėrė švėžiūm boilieliu, i da vėsyms atvykusyms dovanūm parūpėna. A jūs kam esat matė dosnesniu žmoniūm?
Su savases vėskon aptarusi, atliekė seniūnaitė Lina ir i Žlėbėnus prašytė pamačytė su koncertinės pruogramas organizacėnes reikalas. Ana padietė nieks neatsisakė, ni kultūras cėntrus, ni senionėjė, ni bėbliuoteka. Vo da pasišaukiem i būri draugus iš Rėitava savivaldybės kultūras cėntra Medingienū filiala kapela „MEDINGA”, katra vadovaun Budriūm Gabrielė i draugės iš Plungės skaitontiū muotrėškū kluba „TEBŪNIE ŠVĖISA” vadovaujama Bieliauskienės Raimondas. Al ka sukėbuom vėsi kap rekynt i mėsliju ka išpruojyvuom tėkra poiki švėntelė su dainuom, mozika, Šatrėjės Raganas eiliem, šuokes i puoniškas iedalas.
Ba pruota vėsi džiaugiemies atvykusiuom sykiu pėnkiuom sesiem, katruos tam dvarė vaikystie gyvena. Laba šaunės vėsas tuos seserelės, pasidalėna i sava smagiauses prisimėnėmas patėrtas šiuo dvarvietie.
Džiaugies atvykės i Plungės mers Klišuonis Audrius, i vėsas Žlėbėnūm kultūras cėntra pasiruodiuses kolektyvas, t.y. teatra gropė su režisierė Liucija Bertulienė, Kontautiu ansambliu „RUGIAGIELĖS” katras yr vadovaujams Duomarkienės Laimas, „MELUODĖJĖ” Liaudanskienės Lolitas, i vėsas kėtas sveteles isitraukuses i mozikėnė pruograma, i vėsas ketorakiū kaima aktyves žmonimis, katrėj rame negal gyventė, katrėj džiaugas gyvenimu i sava darbas kėtus džiaugtėis privert.
Vo tep linksma i verd gyvenėms kaimė, bet tep ka tropniau pamėsliji, juk kas kėts mumis i bepralynksmyns je ne mes patys, a na tep? Tad gyvenkem i džiaukimies, dėrbkem vėskon ne tik dėl savės, bet i dėl kėtūm, juk omžėna nagyvensem, tai palėkem kažkon duora i po savės.