Kapsūdžių kaimo šventė: kai bendruomenės šiluma netelpa į bažnyčios sienas 
Šeštadienį, gegužės 17-ąją, mažas, bet ypatingas Kapsūdžių kaimas, įsikūręs Žlibinų seniūnijoje, virto gyvu prisiminimų, šypsenų ir bendrystės centru. Nors tai nedidelis taškas Žemaitijos žemėlapyje, šios vietovės šaknys – gilios, o žmonės – ypatingai vieningi. Ir šiemet tai dar kartą įrodė Kapsūdžių kaimo šventė, vykusi Žlibinų kultūros centras.
Šventė prasidėjo nuo Šv. mišių, kurios buvo tokios gausios, jog ne visi tilpo į nedidelę bažnytėlę – kai kuriems teko stovėti. Tai buvo gyvas atminimo ženklas tiems, kurių jau nebėra, palaikymo siuntimas tiems, kam jo dabar labiausiai reikia ir palinkėjimai vis dar šalia esantiems.
Po mišių – košės kvapas. Tikra, naminė, virta lauke – ragautojai galėjo ne tik pasistiprinti, bet ir pasidžiaugti nepakartojamu skoniu. O tada – žodį tarė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, pasveikinęs susirinkusius ir padėkojęs tiems, kurie kuria, augina ir saugo šio kaimo dvasią, kartu pasidžiaugdamas knyga apie Kapsūdžių kaimą.
Viena iš svarbiausių šventės akimirkų ir buvo knygos „Prisiminimai vaiko akimis“ pristatymas. Tai jautrus, asmeniškas pasakojimas apie Kapsūdžių kaimo gyventojus – jų likimus, darbus, šventes ir kasdienybę. Knygos leidybą parėmė Viktoras Petkus, kurio šeimos šaknys glūdi šio kaimo žemėje. O visą turinį su begaliniu kruopštumu surinko ir sudėliojo Liucija Rutkutė-Bertulienė, kurios dėka Kapsūdžių istorijos virto išliekamąja vertybe.
Vakaro pabaigoje kaimo bendruomenė džiaugėsi Žlibinų kultūros centro mėgėjų teatro spektakliu, šurmuliavo gegužinės pramogos, o kiekvienas galėjo bent akimirkai grįžti į vaikystę, prisiminti brangius žmones ir tiesiog pabūti kartu.
Kapsūdžiai priminė – mažos vietos turi dideles širdis. Ir kai jose tiek šilumos, jos spinduliuoja daug toliau nei tik per gegužinę.
.
